2024.05.05 20:50 |Kategorija:  Cover news
MICHEL EULER / AFP

Xi Jinpingas atvyko valstybinio vizito į Prancūziją (papildytas)

naujas skyrelis

Paryžius, gegužės 5 d. (AFP-BNS). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sekmadienį atvyko į Prancūziją valstybinio vizito pas Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), prancūzų lyderiui bandysiant paspausti savo kolegą įvairiais klausimais – nuo Ukrainos iki prekybos.

Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Tai, kad Kinijos prezidentas pasirinko Prancūziją kaip vienintelę didžiąją Europos valstybę vizitui, rodo santykinį Pekino ir Paryžiaus santykių atšilimą po paties E. Macrono valstybinio vizito į Kiniją 2023-iųjų balandį. Tai taip pat Prancūzijos lyderio statuso pripažinimas.

Daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčios komunistinės valstybės vadovą, lydimą žmonos Peng Liyuan (Peng Lijuan), Paryžiaus Orly (Orli) oro uoste pasitiko prancūzų ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Pirmadienį Xi Jinpingas Paryžiuje surengs derybas, taip pat ir su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), o po to dalyvaus pokylyje Eliziejaus rūmuose.

Antradienį E. Macronas kartu su savo svečiu vyks į Pirėnų kalnus, į vietovę, kurioje jis lankydavosi vaikystėje, ir surengs privatesnes derybas.

Pasak kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas teigė, kad Kinijos ir Prancūzijos santykių plėtra „įnešė stabilumo ir teigiamos energijos į neramų pasaulį“, o Kinija yra pasirengusi vizito metu „stiprinti politinį tarpusavio pasitikėjimą, siekti strateginio sutarimo ir gilinti mainus“.

„Tarptautinės tvarkos stabilumas“

Vienas E. Macrono prioritetų bus perspėti Xi Jinpingą dėl pavojaus remiant Rusiją jos kare Ukrainoje, Vakarų pareigūnams nerimaujant, kad Maskva jau naudoja kiniškas medžiagų apdirbimo mašinas ginklų gamybai.

Pekino ryšiai su Maskva po invazijos netgi pagerėjo, o Vakarai pirmiausia siekia, kad Kinija netiektų Rusijai ginklų, nes tai galėtų pakreipti karo eigą.

„Esame suinteresuoti, kad Kinija prisidėtų prie tarptautinės tvarkos stabilumo, – sakė E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“. – Todėl turime bendradarbiauti su Kinija, kad būtų įtvirtinta taika.“

Tame pačiame interviu jis teigė, kad Europa turi ginti savo strateginius interesus ekonominiuose santykiuose su Kinija, kaltindamas Pekiną nesilaikant tarptautinės prekybos taisyklių.

Tačiau interviu laikraščiui „La Tribune Dimanche“ jis pripažino, kad europiečiai nėra vieningi dėl strategijos, kurios reikia imtis. Pasak E. Macrono, „kai kurie veikėjai vis dar mato Kiniją iš esmės kaip galimybių rinką“, jai masiškai eksportuojant į Europą.

Prancūzijos prezidentas po savo vizito 2023-iaisiais pradžiugino Kinijos valstybinę žiniasklaidą ir privertė sunerimti kai kurias Europos Sąjungos šalis, pareikšdamas, kad Europa neturėtų būti įtraukta į Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą, ypač dėl demokratinio Taivano.

Kinija šią ir savivaldžią salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.

„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo ir perdėtos kinų reakcijos“, – tuomet sakė E. Macronas, perspėdamas dėl „bloko prieš bloką logikos“.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, gegužės 05

2024.05.05 20:50
Užsienio naujienos 2024.05.05 20:50
2024.05.05 18:45
Užsienio naujienos 2024.05.05 18:45
2024.05.05 16:20
Užsienio naujienos 2024.05.05 16:20

Šeštadienis, gegužės 04

2024.05.04 16:52
Užsienio naujienos 2024.05.04 16:52
2024.05.04 15:12
Užsienio naujienos 2024.05.04 15:12
2024.05.04 14:25
Užsienio naujienos 2024.05.04 14:25
2024.05.04 12:06
Užsienio naujienos 2024.05.04 12:06
2024.05.04 09:34
Lietuvos politika 2024.05.04 09:34
2024.05.04 09:31
Užsienio naujienos 2024.05.04 09:31
 
2024.04.23 12:00 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-04-23

Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo dauguma rinkėjų ir dauguma įstatymų leidėjų: didelį pagalbos Ukrainai paketą, kuris greičiausiai bus galutinai priimtas šią savaitę.

Žinoma, demokratija yra netvarkinga. Sunku įsivaizduoti politinę aklavietę ir taškų rinkimą Valstybės Dūmoje, keliantį tokius galvasopius Vladimirui Putinui. Rusija turi didžiulių vidaus problemų. Jos nenukreipia sprendimų priėmėjų dėmesio. Taip pat niekas negali įsivaizduoti, kad Kremlius su savo sąjungininkais ginčytųsi dėl naštos pasidalijimo. Rusijoje svarbus tik vienas dalykas: ką sako bosas. Ukrainiečiai kovoja ir žūsta už teisę į tokius pasirinkimus, kokius ką tik pademonstravo amerikiečiai: laisvę daryti klaidas ir jas taisyti.

Tačiau tos klaidos vis tiek pavojingos ir brangios. JAV politinė sistema yra smarkiai nukentėjusi dėl poliarizacijos ir dezinformacijos. Diskusijos Kongrese nebuvo blaivus konkuruojančių prioritetų įvertinimas augančių skolų sąlygomis. Jas buvo apnikęs pozavimas, absurdas ir dar blogiau. Joe Bideno administracija irgi padarė didelių klaidų, ypač susilaikydama nuo tokios karinės pagalbos, kokia sutrumpintų karą, skyrimo. Iš to kilo toks chaosas ir aklavietė, kokio nebuvo nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Tai visam laikui pakirto sąjungininkų pasitikėjimą Amerikos patikimumu – dešimtmečius kauptą turtą. Ir visa tai – prieš papildomą netikrumą dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią. 

Europa irgi padarė klaidų. Tiesa, ji nuveikė daug (energetikos, pabėgėlių ir pagalbos klausimai). Tačiau to nepakanka. Jos dydis ir turtas leidžia jai padaryti daug daugiau. Sprendimai nedera su pakilia retorika. Jei sąjungininkės Europoje būtų padidinusios šaudmenų gamybą vos prasidėjus karui, Ukrainai dabar nestigtų sviedinių, ginklų ir kitos svarbios ginkluotės. Amerikiečiai pagrįstai jaučia nuoskaudą dėl savo sąjungininkų Europoje trūkumų Ukrainos ir kitais klausimais.

Iš to pelnosi Putino režimas. Kol Vakarai atidėliojo ir išsisukinėjo, Rusija sėkmingai perėjo prie karo ekonomikos. Kremlius apeina sankcijas. Jis sustiprino savo valdžią. Užmezgė naujų tarptautinių ryšių su Šiaurės Korėja bei Kinija. Rusų generolai pasimokė iš savo pirminių tragiškų karinių klaidų ir išvystė naujų taktikų, pavyzdžiui, kvailą, bet efektyvią „sklandančių bombų“, kurios dabar smogia Ukrainos gynybai, taktiką.

Ukraina savo ruožtu moka už kitų padarytas klaidas. Daugybė jos geriausių karių be reikalo atidavė savo gyvybę, nes stigo reikalingų ginklų ir įrangos. Būsimiems puolimams trukdys karių stygius. Nuolankus dėkingumas nepatikimiems draugams gadina nervus.

Pastaruosius dvejus metus ukrainiečiai narsiai pirko Vakarams laiką. Atėjo metas pabusti. Metas kurti planus ir priimti sudėtingus sprendimus. Deja, daug to laiko buvo iššvaistyta.

Politinis proveržis Vašingtone užkirto kelią pralaimėjimui ir leido vėl įsivaizduoti pergalę. Kas nutiks vėliau, priklauso nuo to, ar amerikiečiai bei europiečiai pasimokys iš klaidų, ar darys jų dar daugiau. Ar per šią vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pavyzdžiui, bus susitarta dėl Ukrainos kelio narystės link? Ar Aljanso narės detalizuos Vilniuje sutartus gynybos planus? Ar jos aprūpins Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklais, galinčiais sutrikdyti ne tik Rusijos puolimą, bet ir jos gynybą? Ar dabar sąjungininkai konfiskuos Rusijos užsienio turtą? Ar jie nutrauks verslo santykius su Rusija? Ar jie pradės aiškiai įvardyti savo karo tikslus? Trumpai tariant: ar dabar mes rimtai nusiteikę? Nuo šio klausimo priklauso ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio likimas.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: